1928 metais turkų kalba nustojo būti rašoma persiškai arabišku raštu ir pradėta rašyti lotyniškuoju, o pokytis įvyko per kelerius metus, o ne per kelias kartas. Beveik per naktį viskas, kas buvo išspausdinta anksčiau, tapo tuo, ką skaityti reikėjo mokytis. Tai padariusi kalba apie savo žodyną galvoja kitaip, kaip ir žmonės, kurie ja pamokslauja.
Abėcėlės pakeitimas buvo greitas ir nuodugnus. Jis davė raštą, kuris labai tvarkingai atitinka turkų kalbos garsus. Jis kainavo tai, kad jaunas skaitytojas nebegalėjo paimti į rankas savo senelio knygų.
Po jo sekė antra, žodyno reforma. Daugybė vartojamų arabiškų ir persiškų žodžių buvo pakeisti turkiškais naujadarais, todėl atstumas tarp 1920 metų kalbos ir šiandienio pokalbio didesnis, nei paprastai padaro šimtmetis.
Rezultatas yra kalba su neįprastai trumpa rašytine atmintimi ir neįprastai aiškiu santykiu su savo žodžiais. Turkai pripratę prie minties, kad žodis gali būti pasirinktas, o ne paveldėtas. Tai verta žinoti prieš pažiūrint, kaip turkai krikščionys kalba apie Dievą.
Du iš šių dalykų yra tipografija. Trečiasis yra priežastis, kodėl tiesioginis vertimas į turkų kalbą sunkesnis, nei atrodo.
Turkų kalba turi dvi atskiras raides, i ir ı, su dviem atskiromis didžiosiomis, İ ir I. Tai skirtingos raidės, ne stilius. Programinė įranga, atsainiai keičianti tekstą į mažąsias raides, vieną paverčia kita ir sukuria žodį, kurio niekas neparašė.
Turkų kalba prasmę kuria prie kamieno jungdama priesagą po priesagos, todėl tai, kam anglų kalbai reikia šalutinio sakinio, turkų kalba gali padaryti vienu žodžiu. Subtitrams reikia erdvės ir eilutės lūžio protingoje vietoje, o tai projektoriuje tikras dizaino apribojimas.
Turkiškame sakinyje pagrindinis veiksmažodis yra gale. Įrankis, skelbiantis žodžius taip, kaip jie ateina, tikrai negali žinoti, kas teigiama, kol kalbėtojas nebaigia. Darbas nuo viso sakinio prasmės čia nėra patobulinimas. Tai vienintelis dalykas, kuris veikia.
Daugiau apie tai, kodėl ištisi sakiniai pranoksta bėgančius žodžius: Smart Translation.
Neredaguotas rezultatas iš to paties kelio, kuriuo veikia tiesioginis kambarys, verčiant iš danų kalbos. Prieš patekdamas į šį puslapį, jis buvo žmogaus perskaitytas.
Jūsų kalbėtojas sako daniškai: Lad os ikke gå over åen efter vand. Svaret står lige her i teksten.
Daniškai tai reiškia: nedarykite to sudėtingesnio, nei reikia. Žodžių keitimo variklis palieka upelį ir reikalą ir paduoda jūsų svečiui vaizdą be jokios esmės.
Su için dereyi geçmeyelim.
Čia jis išlaikė vaizdą, nes turkų kalba jį pakelia. Tai sprendimas, kurį priima geras vertėjas, o paieškos lentelė negali: išlaikyti vaizdą ten, kur kalba turi jam vietos, ir atsisakyti jo ten, kur jis tik painiotų.
Ir tas, kuris pagauna visus: Omskærelsen er ikke den ydre på kroppen, men hjertets omskærelse ved Ånden.
Laiško romiečiams antrajame skyriuje tai vaizdas apie širdį, o ne chirurgijos aprašymas. Variklis, neturintis supratimo, kurioje knygoje yra, perskaito tiesioginę prasmę ir išsiunčia sakinį apie operaciją.
Sünnet bedende sadece bedendeki dış olan değildir, asıl olan Ruh aracılığıyla yüreğin sünnetidir.
Jis išlaikė vaizdą: išorinis dalykas priešinamas širdies apipjaustymui per Dvasią. Ištraukos prasmė išlieka, o tik to klausytojui iš tikrųjų ir reikia.
Tai dalis, kurios joks bendrosios paskirties įrankis atsitiktinai nepataiko, nes įprastas turkiškas žodis ir bažnyčios turkiškas žodis dažnai nėra tas pats žodis.
Turkų kalba turi daugiau nei vieną žodį Dievui, o dažniausias kasdieniame tekste turi konkretų religinį svorį. Bendra turkų kalba apmokytas įrankis griebiasi to, kas dažniausia, ir paduoda bendruomenei žodyną iš tradicijos, kuri nėra jos.
Turkų protestantai paprastai sako Tanrı Dievui ir Rab Viešpačiui, Kutsal Ruh Šventajai Dvasiai ir lütuf malonei, o tai nėra žodis, kurį žodynas pasiūlo pirmą. Aukščiau esančiose eilutėse sistema griebėsi lütuf ir Tanrı, niekam jai to nenurodžius.
Ir vienas žodis, kuris tikrai dviašmenis. Turkiškas apipjaustymo žodis sünnet taip pat yra žodis, reiškiantis islamo Mahometo tradiciją, kuri yra pavogta iš judaizmo ir apipjaustymo sandoros. Laiške romiečiams tai teisingas žodis ir jo neišvengsi, bet turkas klausytojas girdi abi prasmes iš karto. Tai ne vertimo nesėkmė. Tai kalba, o pamokslininkas, žinantis, kad tai ateina, gali apie tai pasakyti sakinį.
Žodžiai, kurių niekada negalima spėlioti, jūsų žmonių vardai, jūsų bendruomenės pavadinimas, jūsų pačių žodynas, priklauso skilčiai Raktažodžiai. Jie nepaliesti pereina į kiekvieną salės kalbą.
Anglų kalba turi keturių šimtų metų senumo vertimą, kurį visi pusiau prisimena. Turkų kalba tokio neturi, ir priežastis yra abėcėlės pakeitimas.
Senesnė turkiška Biblija, vadinama Kitab-ı Mukaddes, priklauso pasauliui prieš reformą, o šiuolaikiniai turkiški vertimai yra kitoje jos pusėje. Kurią bendruomenė beskaitytų, ji parašyta kalba, kurią atpažintų žmogus gatvėje. Nėra jokio archajiško „tu“ ir „tavo“ atitikmens, kurio būtų galima griebtis.
Tai dovana tiesioginiam vertimui. Stilius, kurį turkų kalboje nustato Biblija, artimas įprastos rūpestingos kalbos stiliui, todėl natūraliai skambantis sakinys skamba ir bibliškai. Keliose kitose kalbose šie du dalykai stipriai traukia į priešingas puses.
Bendruomenės skiriasi tuo, kurį vertimą skaito, ir žodynas tarp jų šiek tiek skiriasi. Jei jūsų bažnyčia turi nusistovėjusį pasirinkimą, įrašykite jo savitus terminus į Raktažodžius, ir kiekviena salės kalba seks jūsų žodynu, o ne bendru.
Pastoracinė dalis. Verta penkių minučių apmąstymo prieš pirmąjį sekmadienį.
Turkiškai kalbantys krikščionys yra maža mažuma, ir nemažai jų įtikėjo suaugę. Kai kuriems tai, kad jie matomai atpažįstami kaip bažnyčios dalis, turi pasekmių namuose, darbe ar su šeima, tebegyvenančia kitoje šalyje. Diskretiškumas čia nėra paranoja. Tai įprastas rūpestis.
Ir nespręskite apie turkų kalbą pagal pasą. Žmogus, atvykęs iš Turkijos, gali geriausiai jaustis kurdų, arabų, armėnų ar sirų kalba, o turkų kalba jam gali būti viešojo, o ne šeimos gyvenimo kalba. Paklauskite, kuria kalba jis mieliau klausytųsi, ir priimkite atsakymą tokį, koks jis yra.
Visos trys kryptys, o klausytojo ekranas taip pat išleistas turkų kalba.
Taip. Turkiškai kalbantis pamokslininkas gali vesti, o visa salė seka savo kalbomis, ir šalia jo nereikia stovėti jokiam vertėjui.
Taip, telefone ar dideliame ekrane. Turkiški diakritiniai ženklai atvaizduojami teisingai, įskaitant i su tašku ir be taško, o to ne kiekviena subtitrų sistema padaro teisingai.
Taip, vienoje ausinėje, todėl jūsų svečias kita ausimi lieka salėje. Galima rinktis iš daugiau nei vieno balso.
Neredaguotame šio puslapio rezultate pavartotas Tanrı, įprastas turkų protestantų pasirinkimas. Jei jūsų bendruomenė vartoja nusistovėjusius terminus, įrašykite juos į skiltį Raktažodžiai, ir jie bus vartojami kiekvieną kartą, o ne palikti spėjimui.
Paklauskite jų, kuria kalba jie nori klausytis, ir leiskite tą kalbą greta turkų. Kiekvienas abonementas vienu metu neša kelias kalbas, todėl niekam nereikia rinktis kalbos, kuri tik artimiausia.
Turkiški žodžiai ilgi, todėl duokite subtitrų juostai daugiau aukščio nei anglų kalbai ir leiskite tekstui keltis į kitą eilutę. MulingDisplay pasirūpina eilučių laužymu; jums tereikia nesuspausti juostos į ploną ruoželį apačioje.
Ne, nebent tam kambariui sąmoningai įjungėte įrašymą. Bendruomenei, kuriai svarbus diskretiškumas, tai verta žinoti tiksliai, todėl saugumo puslapyje tiksliai nurodyta, kas saugoma ir kiek laiko.
Kelios iš jų gali veikti tuo pačiu metu tose pačiose pamaldose, jūsų abonemento ribose.
Arba atverkite visą 200+ kalbų sąrašą ir patikrinkite tris stulpelius tų kalbų, kurių reikia jūsų salei.
Nieko nereikia diegti, nereikia kortelės ir jokios įrangos, išskyrus telefonus, kurie jau yra salėje.