Gegužės 24 d., sekmadienį, Bažnyčia švenčia Sekmines. Prieš pamokslą apie Dvasią ir ugnį verta atkreipti dėmesį į Apaštalų darbų 2 skyriaus detalę, kurią lengva praleisti: Dievas kiekvienam salėje esančiam kalbėjo ta kalba, su kuria jis užaugo. Kelios mintys savaitei prieš Sekmines.
Gegužės 24 d., sekmadienį, bažnyčios visame pasaulyje švenčia Sekmines.
Dauguma mūsų žinome šios istorijos apmatus: mokiniai susirinkę vienoje vietoje, ūžesys tarsi smarkaus vėjo, tarsi ugnies liežuviai, Petras atsistoja pamokslauti. Viduryje yra detalė, kurią lengva praleisti, ir būtent prie jos mes vis sugrįžtame.
„Atėjus Sekminių dienai, visi buvo susirinkę vienoje vietoje.“ (Apd 2, 1; Kavaliausko vert.)
Tada atėjo Dvasia, ir „visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia davė jiems prabilti.“ (Apd 2, 4; Kavaliausko vert.)
Lukas mums pasakoja, kas tą dieną buvo mieste: „Jeruzalėje tuo metu gyveno pamaldžių žydų iš visų tautų po dangumi. Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių ir sumišo, nes kiekvienas girdėjo juos kalbant savo kalba.“ (Apd 2, 5 ir 6; Kavaliausko vert.)
Ir minia užduoda klausimą, ant kurio laikosi visa scena:
Kaip gi mes girdime kiekvienas savo gimtąją kalbą?
Partai ir medai, žmonės iš Egipto ir Libijos, atvykėliai iš Romos, kretiečiai ir arabai. Lukas juos vardija beveik kaip sąrašą, o jų išvada paprasta: „girdime juos mūsų kalbomis skelbiant didžius Dievo darbus.“ (Apd 2, 11; Kavaliausko vert.)
Pagalvokite, ko Dievas tą rytą nepadarė. Jis nedavė miniai vienos bendros kalbos šiai progai. Jis neprašė atvykėlių iš Mesopotamijos ir Kapadokijos susitvarkyti aramėjiškai ar graikiškai, kalba, kurią dauguma jų tikriausiai būtų galėję suprasti.
Vietoj to kiekvienas girdėjo didžius Dievo darbus savo namų kalba. Savo motinos kalba, savo vaikystės maldų kalba, savo namų turgaus kalba. Daugelis, pamokslavusių apie Apaštalų darbų 2 skyrių, jį skaitė greta Babelio iš Pradžios knygos 11 skyriaus, kur kalbos išsklaidė žmones. Per Sekmines kalbos nebuvo atimtos. Jos buvo surinktos, ir kiekviena iš jų nešė tą pačią Gerąją Naujieną.
Mus tai labai jaudina. Pirmasis Bažnyčios pamokslas buvo išgirstas daugeliu kalbų vienu metu, ir nė viena iš jų nebuvo laikoma antrarūše.
Žmonės, gerai išmokę antrąją kalbą, žino skirtumą. Antrąja kalba galite sekti paskaitą, žinias, verslo susitikimą. Bet kai kas nors kalba su jumis apie sielvartą, meilę ar Dievą, kažkas jumyse klausosi kitaip ta kalba, su kuria užaugote.
Misionieriai ir Biblijos vertėjai tam turi pavadinimą: širdies kalba. Štai kodėl tiek daug žmonių paaukojo savo gyvenimą, kad Šventasis Raštas būtų išverstas į kalbas, kuriomis žmonės iš tikrųjų kalba namie. O Sekminės mums sako, kad Dievas apie tai pagalvojo pirmas.
Per Sekmines kalbos nebuvo atimtos. Jos buvo surinktos.
Petras baigia savo pamokslą pažadu, kuris siekia toli už tos vietos ribų: „Šis pažadas skirtas jums ir jūsų vaikams, ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas.“ (Apd 2, 39; Kavaliausko vert.)
Daugelyje mūsų bažnyčių tie, kurie yra „toli“, visai nėra toli. Jie sėdi salėje. Šeima, atsikrausčiusi dėl darbo. Studentas, atvykęs metams. Močiutė, atvažiavusi gyventi pas savo vaikus ir taip ir neišmokusi šalies kalbos. Jie laukiami, jie pasveikinami prie durų, o tada pamokslas prasideda kalba, kurią jie supranta tik pusiau.
Nė vienai iš jų nereikia biudžeto, ir nė viena nėra kurios nors bažnyčios išbandymas. Tai tiesiog būdai leisti Apaštalų darbų 2 skyriaus istorijai nuskambėti salėje.
Perskaitykite Apaštalų darbų 2 skyrių keliomis kalbomis. Paprašykite narių, užaugusių su kita kalba, garsiai perskaityti eilutes nuo 1 iki 11 vieną po kitos savo kalba. Leiskite salei išgirsti tai, ką girdėjo minia Jeruzalėje.
Melskitės daugiau nei viena kalba. Trumpa malda kiekviena salėje esančia kalba, net vienas sakinys, pasako daugiau nei bet koks skelbimas apie svetingumą.
Parodykite skaitinį ekrane antrąja kalba. Jei žinote, kad svečias kalba persiškai, ispaniškai ar ukrainietiškai, parodykite Biblijos skaitinį ir jo kalba.
Paklauskite svečio apie jo Sekmines. Daugelis bažnyčių visame pasaulyje jas švenčia pagal savo papročius. Paklauskite ir klausykitės.
Mes kuriame MulingStream dėl šio skyriaus. Jis leidžia svečiui sekti pamokslą gyvai, sava kalba, kišenėje esančiame telefone: jis nuskaito kodą, pasirenka kalbą ir klausosi arba skaito. Nuo kovo jis verčia tai, ką pamokslininkas turi omenyje, o ne žodis žodin, o kai cituojama eilutė, Smart Hints parodo tą eilutę iš Biblijos vertimo klausytojo kalba.
Jei norėtumėte išgirsti, kaip tai skamba, klausytojų demonstracinis kambarys atviras visą parą. Pasirinkite kalbą ir paklausykite kelias minutes.
Tačiau šis įrašas nėra apie produktą. Jis apie rytą Jeruzalėje, kai Dievas pasirūpino, kad kiekvienas minioje išgirstų Jį savo širdies kalba. Linkime jūsų bažnyčiai džiugių Sekminių, ir tegul kiekvienas jūsų salėje išgirsta didžius Dievo darbus.
Papasakokite mums apie savo bendruomenę ir kalbas jūsų salėje. Į kiekvieną žinutę atsakome patys.